Atrodytų, apie garsius žmones žinome viską. Tačiau ar tikrai taip yra?

Čarlzas Dikensas

Vienas garsiausių Viktorijos laikų rašytojų. Nors jo pasakojimai dažniausiai pradžiugina laiminga pabaiga, jo paties gyvenimo istorija prasidėjo netgi labai liūdnai. Jaunystę jis praleido kalėjime, kur atsidūrė už skolas. Vargšo rašytojo tėvas negalėjo grąžinti įsiskolinimų, todėl visa šeima buvo priversta jas mokėti sėsdami už grotų. Viktorijos laikų Anglijoje tokia praktika buvo gana įprasta. Galiausiai vaikinas įsidarbino fabrike, ir skolų našta šiek tiek palengvėjo. Be to, pasibaisėtinos darbo sąlygos tapo įkvėpimo šaltiniu. Būdamas pagyvenusio amžiaus rašytojas mėgo pokštauti, buvo tikras optimistas. Be to, garsėjo keista biblioteka, kurioje netrūko leidinių keisčiausiais ir juokingiausiais pavadinimais.

Albertas Einšteinas

A. Einšteinas buvo archetipinis pakvaišęs mokslininkas, kuris vienų buvo ir nepakenčiamai keistas, ir nuostabus. A. Einšteinas, nors ir buvo itin draugiškas ir išsilavinęs žmogus, savo biografijoje turėjo ir tamsių dėmių. 1901 metais mokslininkas kartu su savo pirmąja mylimąja Mileva Maric atostogavo Italijoje. Atostogos baigėsi, kai mergina suprato besilaukianti, o jaunasis mokslininkas neturėjo pinigų nei jai, nei mažyliui išlaikyti. 1902 metais porai gimė mergaitė Lieserl, tačiau jau 1903 metais mergaitės vardas iš A Einšteino laiškų mylimajam dingo. Koks likimas ištiko mažylę, nežino niekas, tačiau spėjama, kad ji mirė susirgusi skarlatina. 1912 metais mokslininko ir Milevos santykiai nutrūko (pora oficialiai išsiskyrė 1919 metais). A. Einšteinas netrukus vedė savo pusseserę Elsą Lowenthal. Gyvendamas santuokoje, ekscentriškasis mokslininkas turėjo ne vieną audringą romaną. A. Einšteinas mirė sulaukęs senatvės – 76 metų.

Abromas Linkolnas

A. Linkolnas buvo labai įdomi asmenybė. Nors ir negimė lūšnoje, jo vaikystė buvo gana niūri. Kiekvieną dieną teko sunkiai dirbti, o būdamas devynerių neteko mamos. Jis pateko į istoriją kaip aukščiausias Amerikos prezidentas. Jo ūgis siekė 193 centimetrus. Net ir po prezidento mirties jo istorija nesibaigė. 1876 metais grupė apgavikų norėjo už prezidento palaikus gauti išpirką – prašė 200 tūkst. dolerių auksu ir vieno tuo metu kalėjusio bendrininko laisvės. Nusikaltėliai buvo sučiupti ir metams patupdyti už grotų.

Napoleonas Bonapartas

Mažaūgis žmogelis bandė užkariauti visą Europą. Tiesą sakant, nebuvo jis toks jau mažas. Jo ūgis siekė 170 centimetrų. Tais laikams prancūzams tai buvo vidutinis ūgis. Karvedžio vaikystė buvo sunki – tėvas mirė nuo skrandžio vėžio, šeima liko be skatiko kišenėje, nes šeimos maitintojas pralošė visus pinigus. Mokykloje iš jo tyčiojosi – jis buvo visų nemėgstamas moksliukas. Bendraamžiams kliuvo ir jo korsikietiškas akcentas. Niekas nebūtų pagalvojęs, kad prieš jį vėliau klaupsis visas žemynas. Žinoma, kad Napoleonas kentėjo nuo hemorojaus. Sklando gandai, kad būtent šis negalavimas jam sutrukdė laimėti Vaterlo mūšį.

Teodoras Ruzveltas

Jo istorija tikrai įspūdinga. Jis gimė pasiturinčioje niujorkiečių šeimoje. Vaikystėje dažnai sirgo, kentėjo nuo astmos, buvo labai aktyvūs ir neramus mažylis. Vaikystėje pradėjo boksuotis – norėjo išmokti apsiginti nuo stipresnių vaikų (pats buvo liesas). Besiboksuodamas buvo smarkiai susižalojęs kairę akį. Daug keliavo po Afriką ir Pietų Ameriką, kur medžiojo ir studijavo egzotiškiausias gyvūnų rūšis. Smagiausia istorija susijusi su jo 1912 metais Milvokyje pasakyta kalba. Prezidentui besakant kalbą, žudikas bandė šalies vadovą nušauti, tačiau kulką sustabdė jo akinių dėklas ir sulankstytas kalbos tekstas. Prezidentas miniai tarsi tarp kitko pareiškė, kad jį ką tik pašovė, o tada toliau tęsė kalbą. Baigęs darbą, vyko į ligoninę, kur kulka buvo pašalinta.

Petras I

 Jeigu reiktų sudaryti pačių keisčiausių monarchų sąrašą, Petras I atsidurtų pačiame viršuje. Petras Petras I buvo Rusijos caras. Suprasdamas, kaip jo imperija atsilieka nuo likusio pasaulio, jis nusprendė leistis į kelionę po Vakarų Europą, kurios metu tikėjosi rasti būdų, kaip modernizuoti savo šalį. Kelionės metu jis apsimetė paprastu prekiautoju – nenorėjo būti atpažintas. Į Rusiją grįžo pasisėmęs daug idėjų, ką derėtų keisti. Įkūrė daug naujų mokyklų, pradėjo veikti Sankt Peterburgo uostas. Be to, visiems rusams, prigrasinęs papildomu mokesčiu, paliepė nusiskusti barzdas. Petras I taip pat turėjo keistenybių muziejų.

Čarlis Čaplinas

Č. Čaplinas geriausiai žinomas dėl vaidmenų komedijose, tačiau jis tikrai turėjo ką papasakoti ir apie savo gyvenimą. Č. Čaplino tėvai tikrai nebuvo sektini pavyzdžiai – motina turėjo du nesantuokinius vaikus, o tėvas šeimą paliko, kai būsimoji žvaigždė buvo dar visai mažas. Galiausiai jo mama mirė nuo kepenų ligos. Be to, dėl sifilio ir prastos mitybos turėjo psichikos problemų. Paties Č. Čaplino gyvenimas taip pat buvo sudėtingas. Jis turėjo mokėti alimentus vaikui, kuris net nebuvo jo. Kai viena jauna moteris pareiškė auginanti aktoriaus ir režisieriaus vaiką, buvo atliktas kraujo tyrimas, kuris atskleidė, kad vaikas ne jo, tačiau teisėjas neleido tyrimų rezultatų pateikti kaip įrodymų teisme, todėl jam teko kaip reikiant paploninti piniginę. Net po mirties jo istorija nesibaigė. 1977 metais buvo pagrobtas Č. Čaplino karstas, reikalauta išpirkos, tačiau po dviejų mėnesių jis buvo rastas.

Richardas Frencis Burtonas

Šnipas, tyrinėtojas, kareivis – serui R.Burtonui apibūdinti žodžių netrūksta. Jo gyvenimo istorijos tikrai įspūdingos. 1853 metais jis įtikino Karališkąją geografų asociaciją jį atleisti nuo karinės tarnybos, kad galėtų vykti į Meką ir apsimesti musulmonu. Norėdamas dar geriau įsijausti į vaidmenį, jis netgi sutiko būti apipjaustytas. Tyrinėdamas Afriką, jis įsivėlė į konfliktą su Somalio kovotojais, buvo sužeistas ietimi, tačiau išsigelbėjo. R. Burtonas mokėjo daugiau nei 30 kalbų ir dialektų, vėliau dirbo diplomatu.